GetTested kepenų testas

GetTested kepenų testas suteikia paprastą būdą stebėti kepenų sveikatą namuose. Kadangi kepenys neturi jutiminių nervų, disbalansus sunku pajusti. Šis kepenų funkcijos testas, atliekamas su šlapimo mėginiu, suteikia greitus rezultatus, vizualiai lyginant mėginį su spalvų lentele, esančia pakuotėje. Testas aptinka bilirubiną ir urobilinogeną, kurie atspindi jų koncentraciją kraujyje, leidžiant tiksliai įvertinti kepenų sveikatą.

Šis testas dažnai užsakomas kartu su mūsų inkstų testu, kad būtų gautas išsamus inkstų ir kepenų būklės įvertinimas.

Kokie parametrai matuojami kepenų teste?

• Bilirubinas
• Urobilinogenas (šlapime)

GetTested kepenų testas: paprastas kepenų sveikatos stebėjimas namuose

GetTested kepenų testas yra paprastas namų testas, kuris nereikalauja siuntimo į laboratoriją – rezultatus gaunate iš karto. Testas atliekamas naudojant šlapimą, o rezultatą vizualiai palyginate su spalvų lentele, esančia pakuotėje. Testuojant bilirubino ir urobilinogeno kiekį šlapime, galima tiksliai įvertinti jų koncentraciją kraujyje ir stebėti kepenų sveikatą.

Apie kepenis

Norint suprasti kepenų testo svarbą, svarbu žinoti daugiau apie pačias kepenis. Kepenys yra didžiausias liaukinis organas organizme. Kadangi kepenyse nėra jutiminių nervų, nepajuntame, kai kepenys yra sutrikusios. Tačiau yra keli simptomai, galintys rodyti kepenų problemas. Gelta yra pats akivaizdžiausias ir dažniausiai pasitaikantis požymis. Ji atsiranda, kai didelis kiekis bilirubino susikaupia ir ištirpsta odos riebalų sluoksnyje. Bilirubinas susidaro suirus raudoniesiems kraujo kūneliams. Iš kraujo jis yra pernešamas į kepenis, o iš ten – į žarnyną per lataką, jungiantį kepenis ir žarnyną. Tulžies pūslė taip pat gali saugoti bilirubiną. Žarnyne bakterijos bilirubiną paverčia junginiu, vadinamu urobilinogenu. Maža dalis šio junginio vėl yra įsisavinama į kraują. Padidėję urobilinogeno ir/ar bilirubino kiekiai kraujyje veikia šlapimo spalvą.

Kodėl verta atlikti kepenų testą

Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo organų. Jos filtruoja kraują, šalindamos toksinus ir skaidydamos maistingąsias medžiagas bei chemines medžiagas. Jei kepenys nesugeba tinkamai funkcionuoti, toksinai plinta į kitus organus, kur gali sukelti žalą. Sutrikusi kepenų veikla gali sukelti daug simptomų, o sunkiais atvejais būti pavojinga gyvybei, todėl labai svarbu atlikti kepenų funkcijos testą ir patikrinti kepenų sveikatą.

Dažniausi kepenų perkrovos simptomai

• Geltonas odos atspalvis ir baltymų pageltimas akyse (gelta)
• Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje arba nugaros skausmas
• Išsipūtęs pilvas
• Silpnumas ir raumenų masės netekimas
• Šviesios išmatos ir (ar) tamsus šlapimas

Kaip atlikti kepenų testą

1. Surinkite šlapimą į stiklinę ar puodelį.
2. Išpakuokite vieną testo juostelę ir laikykite ją už visiškai balto galo (tos dalies, kurioje nėra spalvotų kvadratėlių).
3. Spalvotą juostelės dalį trumpai (iki 1 sekundės) panardinkite į šlapimą.
4. Ištraukite juostelę ir lengvai bakstelėkite ją į stiklinės kraštą, kad nuvarvėtų perteklinis skystis.
5. Laikykite juostelę horizontaliai apie 30–60 sekundžių, kad įvyktų reakcija.
6. Rezultatus palyginkite su spalvų lentele, esančia pakuotėje.

Laikymas

Laikykite testo juosteles kambario temperatūroje (15–30 °C). Nelaikykite jų šaldytuve ar šaldiklyje. Nenaudokite testo juostelių, jei jos buvo veikiamos drėgmės, šilumos ar šviesos prieš naudojimą. Atidarius folijos pakuotę, testą atlikite nedelsiant.

Testo apribojimai

• Vaistai ir kitos medžiagos, pakeičiančios šlapimo spalvą, gali paveikti juostelės reakciją. Spalvų pokyčiai gali būti maskuojami arba gali atsirasti klaidingas teigiamas rezultatas. Jei kyla abejonių, testą pakartokite baigus vartoti vaistus (pasitarus su gydytoju).
• Bilirubinas: Kadangi bilirubinas yra jautrus šviesai, ilgalaikis šlapimo mėginio apšvietimas gali sukelti klaidingai neigiamą rezultatą. Vitamino C koncentracija 25–50 mg/dL taip pat gali sukelti klaidingus rezultatus. Net mažas bilirubino kiekis reikalauja papildomų tyrimų. Klaidingi rezultatai gali atsirasti dėl diagnostinių ar terapinių dažų šlapime.
• Urobilinogenas: Juostelė negali parodyti visiško urobilinogeno nebuvimo mėginyje. Normalus šlapimo testas paprastai suteikia šviesiai rudą arba šviesiai rožinę spalvą. Didelė formalino koncentracija gali lemti klaidingai neigiamą rezultatą.

Testo jautrumas – 100 proc.*, testo specifiškumas – 100 proc.**

*Jautrumas. Parodo, kaip gerai testas aptinka sergančius žmones. Kuo jis aukštesnis – tuo mažesnė tikimybė, kad testas praleis ligą.
**Specifiškumas. Parodo, kaip gerai testas atpažįsta sveikus žmones. Kuo jis aukštesnis – tuo mažesnė tikimybė, kad testas klaidingai parodys ligą.